Gjarpijt e gjakut dhe novela tjera

Front Cover

From inside the book

What people are saying - Write a review

User Review - Flag as inappropriate

Adem Demaēi - Jeta edukimi nga shkolla - burgu dhe liria
Adem Demaēi u lind diku nė gusht’shtator 1935, por zyrtarisht babai i tij Zeqiri e regjistroi mė 26. 02. 1936. U rrit nė
rrethana tejet tė varfėra, tipike pėr shqiptarėt e asaj kohe. Pas okupimit italian mė 1941, pėr herė, nė plan tė gjerė, nė Kosovė u hapėn edhe shkollat shqipe. Mė 1942, me kėmbėnguljen e nėnės sė vet dhe me dėshirėn e flaktė tė vetė vogėlushit Adem, babai arriti ta regjistronte atė nė shkollė, ndonėse pėr nga trupi ai dukej mė i vogėl se sa e kishte moshėn. Nė shkollė u tregua fort i zellshėm dhe i suksesshėm, por me guximin dhe kureshtjen e vet, shumė herė shkaktonte “skandale” politike”.[1]Demaēi:Adem Demaēi, krahas krijimtarisė letrare, ishte shumė i gjallė nė kontaktet e tij nė mesin e inteligjencės sė re dhe shumė i afėrt me popullin e thjeshtė tė Kosovės sė robėruar. Ai nuk nguroi qė nė dasma, nė tė pame dhe ndeja tė ndryshme, me guxim dhe haptas tė dėnonte padrejtėsitė e shumta tė cilat regjimi serb vazhdimisht, nė mėnyrėn mė tė vrazhdė, ushtronte ndaj shqiptarėve. Dėnonte shpėrnguljen masive nėn dhunė tė shqiptarėve pėr nė Turqi. Dėnonte diskriminimin e shqiptarėve nė ēdo hap. Dėnonte fushatėn e ashtuquajtur tė mbledhjes sė armėve qė ishte ushtruar nė dimrin e 1955 – 1956, dėnonte arrestimin e dėnimin e grupit tė studentėve me nė krye Rexhep Latifin dhe Nysret Novakazin nė Prishtinė dhe grupin e Burhan Pashollit nė Shkup, sepse kėto raprezalje frikėsonin edhe mė shumė turmat shqiptare dhe bėnin qė edhe mė shumė tė merrte hov shpėrngulja e shqiptarėve pėr nė Turqi.[2] Nė pranverėn e vitit 1958, nė revistėn letrare me emėr dhe me tirazh shumė tė madh, „Jeta e re“ falė guximit dhe pėrkujdesjes sė poetit Esad Mekuli, nė dy numra rrjesht u botua romani i Adem Demaēi “Gjarprinjt e gjakut”. Romani ishte shkruar me shumė dialogje nė gjuhėn popullore dhe kjo bėri qė ai tė kuptohej shumė mirė jo vetėm nga inteligjenca, por edhe nga turmat e gjera tė popullit. Romani, nėn petkun letrar, me aludime dhe metafora pothuaj tė hapta ishte nė tė vėrtetė nje mesazh politik. Porosi ishte qė shqiptarėt t’i lenin mė njė anė mėritė dhe ngatėrresat me njeri tjerin dhe krejt energjitė e tyre t’i drejtonin kundėr pushtuesit. Regjimi policor serb nuk e pati tė vėshtirė ta kuptonte sfidėn e Demaēit. Pas afro njėzetė rrėfenjave dhe romanit tė botuar, popullariteti i Demaēit u rrit fort jo vetėm nė qarqet letrare shqiptare gjė qė bėhej njė pengesė jo e vogėl pėr regjimin totalitarist. Emri i Adem Demaēit po lakohej me dyshim tė madh nėpėr zyrat e policisė sekrete serbe. Kupa po mbushej. Ai do tė vihej, shumė shpejt, para provės dramatike jetėsore: ose do tė pėrkulej dhe do tė inkorporohej nė strukturėn e regjimit, nė funksion tė vazhdimit tė robėrimit tė popullit tė vet, ose do tė shqelmohej pa mėshirė nga regjimi dhe do tė kalonte nėpėr kalvarin e pafund tė mundimeve|[3]
3 Burgosja e e Adem Demaēit -mė 19. 11. 1958, nė Prishtinė, “nė emėr tė popullit” Adem Demaēi u arrestua dhe pas disa muajsh nė hetuesi, u nxuar para Gjyqit tė Qarkut nėn akuzėn se ka bėrė delikt politik, i inkriminuar si “propagandė armiqėsore”. Mirėpo para gjyqit, Adem Demaēi, nuk mori rrugėn e mbrojtjes, por kaloi nė sulm frontal kundėr regjimit duke numėruar tė gjitha tė zezat qė kishte pėsuar dhe po pėsonte populli shqiptar nga pushtuesit serbė dhe doli me kėrkesėn qė nėse duam tė mos derdhet gjaku dhe tė ruhet paqja, Kosova duhet urgjentisht tė shkėputet nga pushtimi jugosllav dhe tė bashkohet me nėnėn e vet – Shqipėrinė!
 

Contents

GJARPIJT E GJAKUT
8
TĖ SAKIP AXHA
81
VEKTORJA NE TREG
97

1 other sections not shown

Bibliographic information